Tvarumo samprata versle: kodėl tai svarbu ir nuo ko pradėti?

Tvarumas versle šiandien jau yra kur kas daugiau nei tik skambus įsipareigojimas. Tai neatsiejamas valdymo įrankis, neretai formuojantis pačios įmonės reputaciją bei konkurencingumą rinkoje. Tačiau siekiant veikti tvariau nebūtina iš karto imtis didelių ir brangių pokyčių – reikšmingų rezultatų galima pasiekti ir mažais, kasdienėje veikloje lengvai pritaikomais sprendimais. Svarbiausia žinoti, nuo ko pradėti, ir pasirinkti sprendimus, kurie natūraliai integruojasi į įmonės veiklą.

Vis didėjantys vartotojų lūkesčiai ir augantis investuotojų dėmesys verslo poveikiui aplinkai skatina įmones atidžiau peržiūrėti savo veiklos procesus. Ir kviečia pradėti ieškoti naujų būdų, padedančių atsakingiau naudoti išteklius, mažinti atliekų kiekį ir atliepti aplinkosauginius reikalavimus.

Šis pokytis akivaizdus ir higienos srityje. Nors anksčiau higienos sprendimai buvo vertinami daugiausia per praktinę prizmę, šiandien higiena versle įgauna naują svarbą ir tampa platesne įmonės strategijos dalimi. Kaip tai pasireiškia ir kokių veiksmų gali imtis įmonės, siekdamos tapti tvaresnėmis?

Tvarumas – neginčijamas atsakingo verslo elementas

Šiandien sėkmingas verslas yra vertinamas ne vien tik per finansinius rezultatus –didelę reikšmę jo reputacijai turi ir tokie rodikliai kaip darbuotojų pasitenkinimas, klientų pasitikėjimas, veiklos skaidrumas bei tai, kaip sklandžiai yra vykdomi aplinkosauginiai įsipareigojimai.

Augantis institucijų reguliacinis spaudimas, didėjantys investuotojų lūkesčiai, vartotojų sąmoningumas ir pačių įmonių siekis veikti efektyviau suteikė tvarumo ataskaitoms ypač svarbų vaidmenį – šiandien jos yra ne vien tik formalus dokumentas, o svarbus valdymo įrankis, padedantis stebėti poveikį aplinkai, vertinti procesų efektyvumą ir priimti aiškesnius strateginius sprendimus.

Remiantis naujausia statistika, net 90 proc. didžiųjų pasaulio įmonių skelbia kasmetines tvarumo ataskaitas. Tai aiškiai parodo, kad ši praktika išlieka viena svarbiausių šiuolaikinio verslo tendencijų, o atsakomybė aplinkai ir visuomenei tampa naujuoju verslo standartu. Verta pabrėžti, kad kartu plečiasi ir ESG (aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) samprata. Greta aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos klausimų vis daugiau dėmesio skiriama pačiai darbuotojų sveikatai ir socialinei gerovei.

Pasak „Lindström“ pardavimų vadovo S. Zabulio, įmonės, jausdamos vis didėjantį aplinkosauginių įsipareigojimų spaudimą, pradeda planuoti didelio masto vidinius pokyčius, tačiau, jo manymu, dažnai tai yra visiškai nebūtina. „Nereikia iš karto pradėti nuo ambicingų užmojų, kartais užtenka tiesiog atidžiai peržiūrėti savo kasdienius įpročius.“

Mažas pokytis – didelis poveikis aplinkai

Sauliaus nuomone, vienas iš tokių būdų – tiesiog atsisakyti popierinių rankšluosčių. Nors jie iki šiol išlieka dažniausias vartotojų pasirinkimas, jų patogumas ir paprastas naudojimas verčia mokėti didelę kainą gamtai. Skaičiuojama, kad šios kategorijos popieriaus gamybai pasaulyje kasmet sunaudojama apie 270 mln. medžių, o vandens sąnaudos siekia apie 492,1 mlrd. litrų.

Dar viena svarbi problema – panaudoti popieriniai rankšluosčiai negali būti perdirbami. Nors jie pagaminti iš popieriaus, dėl itin trumpo pluošto, gamyboje naudojamų cheminių priedų ir užterštumo po naudojimo jie dažniausiai keliauja tiesiai į sąvartynus. Ten, trūkstant deguonies, jų irimo procesas lėtėja, o susidariusios atliekos išskiria kenksmingas metano dujas. Nors teorinės kompostavimo galimybės egzistuoja, pati infrastruktūra tam dar nėra išvystyta – trūksta didelio masto kompostavimo centrų.

Sauliaus teigimu, net ir nedidelio dydžio biuras per mėnesį į sąvartynus išmeta dešimtis kilogramų popierinių rankšluosčių. Norintiems aiškiau įsivertinti savo įmonės generuojamų popierinių atliekų situaciją, jis rekomenduoja pasinaudoti „Lindström“ paruošta skaičiuokle, kuri pagal įmonės darbuotojų skaičių ir kitus parametrus padeda apskaičiuoti vidutines popierinių rankšluosčių sąnaudas bei sužinoti, kiek jų galima išvengti pasirinkus „Lindström“ siūlomus tvarius higienos sprendimus.

Praktiška alternatyva – medvilniniai rankšluosčiai

Medvilniniai rankšluosčiai – tai paprasta ir praktiška popierinių rankšluosčių alternatyva, leidžianti ne tik ženkliai sumažinti sunaudojamų popierinių atliekų kiekį, bet ir išlaikyti tą patį visiems gerai pažįstamą rankų sausinimo pojūtį.

Kalbant apie aplinkosauginę naudą, skaičiai kalba už save: tyrimų duomenimis, naudojant medvilninius rankšluosčius gali susidaryti iki 95 proc. mažiau atliekų, būti sunaudojama iki 63 proc. mažiau energijos, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėja apie 48 proc. Vienas medvilninis rankšluostis per visą savo gyvavimo laikotarpį gali nusausinti iki 11 000 rankų ir padėti sutaupyti iki 70 kg popieriaus atliekų.

Saulius atkreipia dėmesį į tai, kad kartais žmonės į šio sprendimo higieniškumą žiūri skeptiškai, tačiau patikina, kad nėra ko nerimauti: „Vartotojas kiekvieną kartą gauna švarią rankšluosčio atkarpą, o panaudota dalis automatiškai susukama į atskirą talpyklą dozatoriaus viduje. Panaudoti rankšluosčių ritiniai reguliariai surenkami, skalbiami ir dezinfekuojami aukštoje temperatūroje pagal griežtus higienos reikalavimus.“

Taip pat šis sprendimas užtikrina ne tik mažesnį poveikį aplinkai, bet kartu sutaupo ir laiko. „Lindström“ teikiama medvilininių dozatorių nuomos paslauga užtikrina, kad klientams nereikės papildomai rūpintis rankšluosčių priežiūra, nes „Lindström“ tai padarys už juos. Reguliariai pristatys daugkartinių rankšluosčių ritinius, juos pakeis ir išskalbs. Tai sumažins administracines sąnaudas, leis išvengti nuolatinio atsargų tikrinimo ir padės įmonėms efektyviau valdyti higienos procesus.

Higiena, judanti pažangos link

S. Zabulis pabrėžia, kad vis didesnė tvarumo įtaka sparčiai keičia ir pačią higienos rinką. Šiandien įmonės ieško ne tik patikimų, bet ir efektyvesnių, duomenimis paremtų technologinių sprendimų. Išmanieji jutikliai, realaus laiko stebėsena, daiktų interneto sprendimai ir skaitmeninės priežiūros platformos vis labiau integruojami ir į higienos produktus, siekiant dar labiau optimizuoti higienos patalpų priežiūrą.

Tokie sprendimai leidžia higienos valdymo procesus planuoti ne pagal fiksuotą grafiką, o pagal faktinį naudojimą. Tai ypač aktualu biuruose, prekybos centruose, gamybos įmonėse ar kitose erdvėse, kur žmonių srautai gali kisti priklausomai nuo dienos, sezono ar darbo modelio.

Nors pati technologinė integracija skamba gana ambicingai, Saulius pabrėžia, kad šiomis dienomis šių sprendimų toli ieškoti nereikia: „Jau šiandien „Lindström“ savo klientams siūlo „Smart Washroom“ paslaugą, kuri padeda automatizuoti higienos patalpų priežiūros procesus. „Patys išmanieji dozatoriai seka atsargų sunaudojimą ir atsiunčia žinutę į programėlę, kai atsargos senka arba jas reikia papildyti. Taip nereikia reguliarių patikrinimų, o aptarnavimą galima vykdyti tada, kai tai yra tikrai būtina.“

Tvarumas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų

Šiandien visas pasaulis jau juda tvarumo kryptimi – įmonės atidžiai analizuoja savo aplinkosauginį pėdsaką, skelbia tvarumo ataskaitas ir vis ieško naujų būdų, kaip optimizuoti savo veiklą, siekiant atsakingiau atliepti savo tvarumo įsipareigojimus.

Tačiau nebūtina iš karto imtis didelių pokyčių – įsipareigojimus aplinkai galima pradėti įgyvendinti nuo mažesnių, kasdienėje veikloje lengvai pritaikomų sprendimų. Objektyviai įsivertinus savo galimybes ir pasirinkus aiškius, praktiškus veiksmus, net ir nedideli pokyčiai gali tapti svarbiu žingsniu atsakingesnio verslo bei tvaresnės ateities link.