Naujausias mūsų atliktas tyrimas padėjo įvertinti „Lindström“ medvilninių rankšluosčių ritinių anglies pėdsaką ir vandens suvartojimą – nuo gamybos iki perdirbimo. Įvertinus šių švaros prekių gyvavimo ciklą, galime atitinkamai optimizuoti vidinius įmonės procesus ir tikslingiau informuoti klientus apie paslaugų privalumus prieš jiems priimant tvarius sprendimus.*

Koks medvilninio rankšluosčio ritinio anglies pėdsakas susidaro per visą jo gyvavimo ciklą? Ar pėdsakas kinta po vieno, 50 ar 100 plovimų? Kaip rezultatus palyginti su rankų sausinimu popieriniu rankšluosčiu? Tai tėra keletas klausimų, į kuriuos norėjome atsakyti atlikdami konkretaus gaminio, medvilninių rankšluosčių ritinių, gyvavimo ciklo įvertinimą.

„Tyrimo, kurį kuravo „Gaia Consulting“, tikslas buvo susidaryti aiškų vaizdą apie CO2 išmetimą ir vandens suvartojimą visoje tiekimo grandinėje bei suteikti klientams galimybę rinktis labiau pagrįstai“, – aiškina Terhi Hasila, „Lindström“ paslaugų savininkė. Ji prideda: „Šis įvertinimas tik patvirtina, kad iki šiol elgėmės teisingai, įskaitant visų rankšluosčio gyvavimo ciklo etapų optimizavimą, kad šis būtų gaminamas atsakingai, naudojamas pakartotinai, o galiausiai ir perdirbamas.“

* Rezultatai apima tik iškastinio CO2 išmetimą. Pėdsakas susidarantis dėl biogeninių ar žemės naudojimo priežasčių nebuvo įtrauktas. Be to, tyrime nebuvo vertinamas rankšluosčių dozatorių ir kitų švaros prekių kolekcijos gaminių poveikis gamtai.

Didžiausią įtaką turi žaliavos ir gamyba

Įvertinti visą medvilninių rankšluosčių ritinių gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki perdirbimo – nėra lengvas uždavinys. Tačiau žvelgiant į visą tiekimo grandinę yra vienintelis būdas susidaryti išsamų vaizdą ir sutelkti dėmesį į tuos etapus, kuriuose anglies dvideginio išmetimas arba vandens sunaudojimas yra didžiausias.

„Pavyzdžiui, net jei dažnam gali pasirodyti priešingai, pristatymo vaidmuo čia yra palyginus nedidelis. Ritiniai gali būti pristatomi šimtus kartų, todėl atrodo, kad ir anglies pėdsakas turėtų būti atitinkamai didelis“, – aiškina T. Hasila.

Pristatymas sudaro tik 3 % viso medvilninio rankšluosčio ritinio anglies pėdsako. Tai nereiškia, kad pristatymo etape nėra galimybių šį procesą optimizuoti, pavyzdžiui, teikiant pirmenybę elektrinėms transporto priemonėms ar biologiniams degalams, tačiau šie duomenys padeda suprasti bendrą situaciją.

Žaliavos ir gamyba turi didžiausią įtaką tiek CO2 emisijai, tiek vandens sunaudojimui. Jei medvilninio rankšluosčio ritinys skalbiamas tik vieną kartą, žaliavos sudaro net 69 % jo anglies pėdsako, tačiau rezultatas krenta iki 8 %, jei ritinys plaunamas šimtą kartų. Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos yra visiškai vienodos, nepriklausomai nuo plovimų skaičiaus, ritinio ilgaamžiškumas tam daro didelę įtaką.

Toks pats principas galioja ir vandens sąnaudoms. Tyrimas įrodė, kad net ir po šimto plovimų gamybos etapas vis dar sudaro 50 % viso vandens suvartojimo.

Medvilnė nusipelno pagarbos ir perdirbimo galimybių

„Remiantis naujausiu tyrimu, turėtume labiau gerbti medvilnę. Tiek ūkininkavimas, tiek vėliau sekanti gamyba reikalauja daug išteklių, todėl reikia užtikrinti, kad tokia vertinga medžiaga tarnautų taip, kaip nusipelnė“, – tvirtai teigia T. Hasila.

Medvilnę svarbu vertinti it tai būtų geriausias šilkas. Būtent pakartotinis naudojimas yra pagarbiausias būdas ją pritaikyti, o ne paverčiant medvilnę greitos mados marškinėliais, kurie gali būti išmesti vos po vieno dėvėjimo.

Vieną medvilninio rankšluosčio ritinį galima išskalbti ir pakartotinai panaudoti 100 kartų – tai prilygsta maždaug 20 000 popierinių rankšluosčių arba iki 72 kilogramų popieriaus. Be to, panaudoti popieriniai rankšluosčiai dažniausiai patenka į sąvartyną, o medvilniniai rankšluosčiai gali būti perdirbami ir taip įgyti antrą gyvenimą.

Šiandien daugiau nei 80 % visų medvilninių rankšluosčių yra perdirbami ir paverčiami naujais gaminiais arba pluoštais. Tačiau čia „Lindström“ susiduria su iššūkiu – perdirbto pluošto gamybos ir pritaikymo galimybės vis dar gana siauros.

„Mums trūksta pramoninio masto uždaro ciklo modelio, kuriame medžiagos būtų perdirbamos vėl ir vėl, nes mūsų tikslas – medvilninių rankšluosčių ritinių gamyboje naudoti kuo daugiau perdirbtos medvilnės“, – teigia T. Hasila. Deja, perdirbto pluošto naudojimas turi apribojimų. Medvilnės perdirbimo metu jos pluoštai trumpėja, tad sumažėja ir atsparumas tempimui, dilimui, o tai dvi svarbios aukštos kokybės tekstilės gaminio savybės. Yra riba, kiek perdirbto pluošto galime naudoti, nes tai tiesiogiai daro įtaką rankšluosčių gyvavimo ciklui.

Nors kai kurie iššūkiai, pavyzdžiui, pramoninio masto perdirbimo struktūrų kūrimas, yra dideli ir sudėtingi, taip pat yra keletas stebėtinai paprastų būdų, kaip padidinti medvilninio rankšluosčio ritinėlio perdirbamumą. Jei ritinėliai per anksti išimami iš dozatorių ir neatsakingai grąžinami skalbti, gali būti, kad virš 30 metrų ilgį siekiantys rankšluosčiai taip susipainios, kad jų išplauti ir perdirbti bus tiesiog neįmanoma. Tinkamu laiku pakeisti ritinį yra paprasčiausias būdas užtikrinti jo tinkamumą perdirbimui.

„Mūsų išmanioji technologija praneša darbuotojams, kai ateina laikas keisti ritinį, taip užtikrinant, kad vartotojui nereikėtų sausinti rankas jas šluostantis į kelnes ir tuo pat metu leidžiant mūsų klientams išnaudoti visas nuomojamo tekstilės gaminio galimybes“, – patikslina T. Hasila. Išmanių higienos prekių nuomos paslaugų idėja visuomet ir buvo suteikti verslams galimybę taupyti laiką, pinigus ir išteklius, drauge prisidedant ir prie tvarumo tikslų.

Atliktas tyrimas atspindi tik šiandieną

T. Hasila pabrėžia, kad tokie tyrimai, kaip gyvavimo ciklo vertinimas, visada yra konkretaus laikotarpio atspindys, tarsi momentinė nuotrauka. Numatoma, kad pereinant prie atsinaujinančios energijos gamyboje ir gerėjant perdirbimo galimybėms, ateinančiais metais rezultatai gali būti dar geresni.

Nors tvarumas tapo būtina sąlyga daugeliui įmonių, o rinka yra linkusi lyginti konkuruojančius produktus bei paslaugas, T. Hasila atkreipia dėmesį, kad anglies pėdsako ar vandens suvartojimo skaičiavimas dažnai yra grindžiamas palankiausiais įvertinimais, mat tokie lyginimai yra itin sudėtingi dėl skirtingų metodikų:

„Šis vertinimas yra tik pirmasis etapas. Turime stengtis gauti skaidrias ataskaitas iš visos vertės grandinės, nes tai padeda matyti tikslesnius rezultatus.“

Ateityje planuojama atlikti visų higienos prekių nuomos paslaugų tvarumo vertinimą – nuo dozatorių iki rankų dezinfekavimo priemonių. Tačiau jei vien medvilninių rankšluosčių tyrimas tapo iššūkiu, galima tik numanyti koks analizės lygis bus pasiektas, kai bus tiriami kiti gaminiai, kuriuose yra plastiko, cheminių medžiagų ir mineralų.

Tuo tarpu T. Hasila atliktą medvilninių rankšluosčių tyrimą mato kaip atspirties tašką nuolatiniam procesų optimizavimui ir skatinimui daugiau diskutuoti tvarumo tema visoje tiekimo grandinėje:

„Norime padėti savo klientams priimti labiau pagrįstus sprendimus ir užtikrinti, kad visi mūsų tiekėjai būtų įsipareigoję savo veiklą vykdyti tvariai.“

Susiję straipsniai