Interviu su „Lindström“ vadovu Aivaru Sebeckiu: rūpesčio kultūra ir žiedinės ekonomikos praktikos, kurios veikia

175 metus pasaulyje ir 25 metus Lietuvoje skaičiuojanti tekstilės nuomos paslaugų įmonė „Lindström“ šiuo metu teikia tvarias aukštos kokybės paslaugas virš 237 000 klientų 23 šalyse. Kokia „Lindström“ sėkmės paslaptis? Apie ilgametę įmonės patirtį, tvarių iniciatyvų skatinimą ir ekologiškesnio verslo Lietuvoje kūrimą, o taip pat apie stiprių partnerysčių ir lojalių darbuotojų svarbą bei patarimus kitiems verslams, norintiems tapti atsakingesniems aplinkai, pasakoja „Lindström“ generalinis direktorius Lietuvoje Aivaras Sebeckis.

– Pradėkime nuo įmonės ištakų – kokius svarbius „Lindström“ istorijos momentus išskirtumėte?

Mūsų istorija prasidėjo 1848-aisiais Helsinkyje, Suomijoje, kuomet buvo įkurta šeimos tekstilės dažymo įmonė „Lindström“. 1930-aisiais įmonę papildė nedidelės apimties skalbyklos ir tekstilės nuomos paslaugos, o šeštajame dešimtmetyje vadovybė nusprendė, kad įmonė turėtų koncentruotis būtent ties darbo drabužių ir tekstilės nuomos paslaugomis, tad netrukus tai ir tapo pagrindine verslo kryptimi. Vėliau laukė spartus augimas – technologinė pažanga paskatino plėtrą Europoje ir Azijoje.

Lietuvoje „Lindström“ įsikūrė 1998-aisias, o šiuo metu šalyje veikia dvi „Lindström“ skalbyklos Vilniuje ir Klaipėdoje, kurių paslaugomis naudojasi virš 10 000 klientų. „Lindström“ įžengimas į Lietuvos rinką nuo pat pradžių reiškė pozityvias permainas, mat jau nuo pirmųjų dienų buvo kreipiamas didelis dėmesys teikiamų paslaugų kokybei, unikalių klientų poreikių patenkinimui ir rinkos naujovėms: pavyzdžiui, 2000-aisiais „Lindström“ buvo įdiegta modulinė skalbykla. Lietuva atsidūrė ir tarp pirmųjų grupės šalių, pradėjusių naudoti radijo dažnio identifikavimo žymas „Lindström“ darbo drabužiuose, kurių dėka paslaugos klientams tapo patogesnės ir skaidresnės.

– „Lindström“ garsėja išskirtiniu verslo modeliu ir organizacine kultūra – ar būtent tai lėmė tokį ilgą ir sėkmingą įmonės gyvavimą?

Vertybės, kuriomis „Lindström“ vadovaujasi dabar – tvarumas, rūpesčio kultūra ir atvirumas pokyčiams – beveik prieš porą šimtmečių buvo perduotos paties įmonės įkūrėjo Karlo Augusto Lindströmo ir jo šeimos. Džiugu stebėti, kad šios vertybės mūsų organizacijoje yra puoselėjamos ir nepraranda aktualumo tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Tad taip, būtent stipriu vertybiniu pagrindu pagrįstas verslo modelis ir į žmones orientuota organizacinė kultūra lemia mūsų ilgalaikę sėkmę.

– Kokią naudą iš „Lindström“ tvarumo praktikų gauna Jūsų klientai ir bendradarbiavimo partneriai?

Mūsų paslaugos ne tik tausoja gamtos išteklius, bet ir padeda įmonėms sutaupyti laiko bei išlaidų, skiriamų medžiagų ir gamybos sąnaudoms, sandėliavimui, gaminių utilizavimui ir švaros palaikymui. Pavyzdžiui, vos 5 mūsų nuomojami darbo drabužiai įmonei gali sutaupyti 299 l vandens, 13 kWh energijos ir 15 kg CO2 emisijų per metus. Esame sukūrę ir specialią tvarumo skaičiuoklę, kur kiekviena įmonė pagal savo individualius poreikius gali pasiskaičiuoti, kiek išteklių išsaugos naudodamasi „Lindström“ paslaugomis.

Mūsų partneriams tvarumo praktikos svarbios dar ir todėl, jog padeda užsitikrinti patikimą reputaciją, ugdo verslo atsparumą (žiedine ekonomika besivadovaujančios įmonės yra geriau pasirengusios susitvarkyti su dabartiniame pasaulyje itin aktualiu išteklių trūkumu ir kainų nepastovumu) bei skatina inovacijas.

– Kokia, Jūsų nuomone, bendradarbiavimo reikšmė siekiant globalių tikslų tvarumo srityje?

Svarbu suprasti, jog žiedinė ekonomika veikia kaip ekosistema, kurioje mes visi susiję. Tam, kad sukurtume uždarą ratą, privalome veikti drauge, nes savarankiškai to padaryti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, 2023-ųjų birželį „Lindström“ tvarumo tikslai buvo patvirtinti „Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos“ (SBTi), kuri padeda įmonėms užsibrėžti ambicingus taršos mažinimo tikslus ir kryptingai jų siekti remiantis mokslo pažanga. Vadinasi, dabar „Lindström“ tapo pasaulinės bendruomenės dalimi, įsipareigojančia drauge apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, kad būtų išvengta katastrofiškų klimato pokyčių. Pradėdami nuo savęs skatiname tvarias praktikas visoje tiekimo grandinėje, džiaugiamės stipriomis partnerystėmis  su įmonėmis „Rester“, „Klopman“ ir kitomis, padedančiomis mums siekti užsibrėžtų tvarumo tikslų.

– Kaip vertinate Lietuvos verslo požiūrį į tvarumą apskritai – kiek tvarumo aspektas šiandien svarbus įmonėms renkantis paslaugų partnerį?

Kadangi dabar jau visi matome, jog klimato kaita neišvengiama ir privalome imtis veiksmų, tvarumo svarba pasaulyje vis labiau auga, o Lietuvos verslai – ne išimtis, nors žinoma, dar turime daug kur tobulėti.

Mūsų pačių klientai yra be galo įvairūs – nuo didelių tarptautinių organizacijų iki mažų vietinių verslų. Visiems jiems tvarumas yra svarbi vertybė, nepaisant to, kad nuomodami tekstilę, jie gauna ir daugybę kitų privalumų – gali geriau susitelkti į savo kasdienį verslą, neapsikrauna gaminių pirkimu, gali pamiršti taisymo bei perdirbimo rūpesčius ir kt.

– Vadinasi, norint tapti tvaresniems pakanka pradėti naudotis tokių įmonių kaip „Lindström“ paslaugomis. Kas Jums svarbiausia bendradarbiaujant su klientais?

Bendradarbiaudami su savo klientais, visiems jiems taikome vienodus principus – skaidrumą, atvirumą ir įsiklausymą į poreikius. Taip pat stengiamės klientus įtraukti į naujų sprendimų paieškas, tarkime, drabužių kūrimo procesus, nes tik tiksliai žinodami individualius jų poreikius galime suteikti optimaliausias paslaugas.

Negana to, įmonėje nuosekliai diegiame įvairius skaitmeninius įrankius, padedančius operatyviau spręsti problemas ar iškylančius poreikius – pavyzdžiui, Santykių su klientais valdymo (CRM) sistemą bei „eLindström“ savitarnos platformą, kuria Lietuvoje naudojasi jau 78 % klientų.

Siekdami užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, vykdome ir reguliarias klientų apklausas – tai mums padeda įvertini savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir tobulintinas sritis. Šiuo metu įmonės klientų patirties (CX) rodiklis Lietuvoje siekia net 9,2 iš 10.

– Kaip „Lindström“ skatina tvarumą įmonės viduje ir kaip tai veikia darbuotojų įsitraukimą?

Kadangi tvaria filosofija „Lindström“ pradėjo vadovautis gerokai anksčiau, nei dauguma kitų verslų, tai padėjo mums į savo komandą pritraukti žmonių, kuriems tvarumas buvo ir yra vertybė ir prioritetas asmeniškai.

Tiesa, įmonės viduje nuolat puoselėjame rūpesčio kultūrą, nes tvarumo sąvoka mums yra platesnė už aplinkosaugą – ji grįsta ir tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. „Lindström“ suteikiamos lygios galimybės tobulėti, skiriame visus reikiamus mokymus ir kitas kvalifikaciją keliančias veiklas, pasitelkdami „Mindletic“ partnerius rūpinamės psichologine darbuotojų sveikata.

Taip pat komandos nariai yra skatinami dalintis jiems opiomis problemomis, prie kurių sprendimo galėtų prisidėti kolegos ar įmonė, ir reguliariai dalyvauja socialinėse iniciatyvose. Viena ryškiausių pastarųjų metų iniciatyvų – „Lindström“ miškasodis, kurio metu komandos nariai su šeimomis pasodino 2000 ąžuoliukų Vaišvydavos girininkijoje ir 3000 pušelių Neringoje.

Tai, kad „Lindström“ dirbti malonu, patvirtina faktas, jog didelė dalis Lietuvos komandos, kurią dabar sudaro virš 120 darbuotojų, su „Lindström“ auga jau metų metus. Mūsų darbuotojai linkę įmonę rekomenduoti ir kaip darbdavį savo draugams ar artimiesiems – tai įrodo aukštas „Employee Net Promoter Score“ (eNPS) balas. Šiais metais mūsų eNPS Lietuvoje pasiekė net 78 balus ir tapo vienu aukščiausių metinių rezultatų visoje „Lindström“ grupėje. 50 ir aukštesniu įvertinimu įprastai puikuojasi tik įtakingiausi pasaulio rinkos dalyviai.

– Kokį vieną patarimą duotumėte įmonėms, norinčioms tapti tvaresnėmis, tačiau nežinančioms, nuo ko pradėti?

Visų pirma įmonė turi turėti tvirtą valią ir užsibrėžti aiškius tikslus, kurių siekia. Be abejo, niekas neįvyks savaime – todėl skatinčiau verslus pasidomėti, tarkime, jau minėta „Mokslu grįstų tikslų iniciatyva“. Tai puikus atspirties taškas, nes pagal jį įmonė turi peržiūrėti visą savo veiklą, o rezultatai pasitarnauja kaip pagrindas planuojant tolimesnes priemones. Na, ir, žinoma, patarčiau ieškoti patikimų, tvarumui įsipareigojusių partnerių, nes žiedinėje ekonomikoje bendradarbiavimas yra kertinis veiksnys.