Grynojo nulio link mus veda žmonės su aukštais tikslais ir aistra tam, ką daro

Kalbėdami apie tvarumo tikslus ir pasiekimus dažniausiai apžvelgiame įvairius skaičius ir rodiklius, tačiau nederėtų pamiršti, kad už visų jų slepiasi realūs žmonės. Žmonės, nepailstamai dirbantys, kad šie rodikliai būtų kuo palankesni, o įmonės veikla – draugiškesnė aplinkai.

Viena tokių herojų – „Lindström“ medžiagų vadovė Seija Forss. Daugiau nei 20-metį ji nuosekliai dirba prie vieno iš pagrindinių įmonės siekių – grynojo nulio, rūpindamasi medžiagų tiekimo sritimi ir į mūsų gamybos procesus įtraukdama vis daugiau perdirbtų ir biologinės kilmės medžiagų. Forss pasižymi ne tik puikiais analitiniais gebėjimas, bet ir aistra viskam, kas susiję su tvarumu, o „Lindström“ ji yra atsakinga už tvarumo iniciatyvų duomenų rinkimą bei ataskaitų teikimą.

„Didžiąją dalį laiko, kurią praleidau „Lindström“, buvau vienaip ar kitaip susijusi su tvarumu. Nuo pirmųjų savo dienų įmonėje, kuomet vertinau įmonės skalbimo procesų poveikį aplinkai, iki vadovavimo siekiant SBTi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, o taip pat visa apimančios atsakomybės, kurią prisiimu dabar kaip medžiagų vadovė“, – pasakoja Forss.

Seija Forss, procesų specialistė, Lindström Oy

Aplinkos apsaugos principai ir sąmoningas vartojimo mažinimas yra ilgalaikės mūsų veiklos, kuri remiasi žiedinės ekonomika, pagrindas. Į mūsų paslaugų spektrą organiškai įsilieja tekstilės gaminių perdirbimas – jie virsta vertinga žaliava, kai pasiekia savo naudojimo etapo pabaigą. Kasdieninėje veikloje dedame pastangas, kad šį tvarumo siekį paverstume realybe praktiškais sprendimais. Aš domiuosi ne tik efektyviu išteklių panaudojimu, bet taip pat rūpinuosi gamta ir jaučiu atsakomybę už gamtos išteklių išsaugojimą ateities kartoms. Tvarumo idėjos skatina mus ieškoti inovatyvių sprendimų ir tausoti gamtos išteklius, siekiant sumažinti mūsų veiklos poveikį aplinkai ir skatinti atsakingą vartojimą.

Aptarkime su šia eksperte gerąsias „Lindström“ tvarumo praktikas bei pakeliui iškylančius išbandymus plačiau.

Negali judėti į priekį tol, kol nežinai, nuo ko pradėti

Forss įsitikinusi, jog negalime pasiekti ambicingų tikslų nežinodami, nuo ko pradėti – kaip tik todėl labai svarbu visų pirma surinkti duomenis. 2022 metais, kai pradėjome skaičiuoti perdirbtų ir biologinių medžiagų pirkimus, jie visos grupės mastu sudarė 10,4 %. Darbo drabužiams naudojami perdirbti audiniai tuo tarpu sudarė tik 0,31 %, o biologiniai pluoštai – 1,85 %, vis dar gerokai atsilikdami nuo mūsų 2025 m. 30 % tikslo.

Vis dėlto turime ir gerų žinių: minėti tikslai greičiausiai bus pasiekti vien dėl to, kokią pažangą jau padarėme su kilimėliais ir medvilniniais rankšluosčiais. Kaip teigia Forss, „mums tvarumas ir su juo susiję tikslai yra tokie svarbūs, kad buvome pasirengę prisiimti įsipareigojimus nepaisydami to, kad iš pradžių nežinojome savo išeities taško“. Forss didžiuojasi pastangomis, kurias „Lindström“ komanda įdėjo rinkdama ir skaičiuodama skalbimo procesų duomenis, bet mano, jog medžiagų srityje dar reikia nuveikti nemažai.

Svarbu pripažinti, kad tekstilės pramonėje apskritai trūksta tiek žinių, tiek prieinamų duomenų apie CO2 emisijas. Pakeitimai, kuriuos atliekame didindami perdirbtų ir biologinių medžiagų kiekį savo gamyboje, dar neatsispindi ir mūsų išskiriamų CO2 emisijų kiekyje. Kodėl? Todėl, kad dar nėra įvertinta, kiek emisijų išskiria skirtingos medžiagos, o dabartinėse emisijų ataskaitose apskaičiuojamos tik tekstilės emisijos bendrai.

Iššūkis keistis išlaikant ilgaamžiškumą

Dar vienas didžiulis iššūkis yra išlaikyti patvarumą – „Lindström“ atveju, tai yra pagrindinis mūsų gaminių pranašumas. Kadangi dėl patvarumo neketiname daryti jokių kompromisų, Forss turi į tai atsižvelgti rūpindamasi medžiagų tiekimu. „Mūsų darbo drabužiai ir kiti gaminiai, tokie kaip patalynė ir rankšluosčiai viešbučių sektoriui, turi atlaikyti intensyvų pramoninį skalbimą ir džiovinimą“, – pabrėžia Forss. Taigi, reikalinga tinkama pusiausvyra tarp perdirbtų arba biologinių pluoštų naudojimo ir užtikrinimo, kad drabužiai atitiktų tiek mūsų, tiek klientų lūkesčius.

Kaip pavyzdį Forss čia duoda perdirbtą poliesterį, naudojamą mūsų naujojoje „HoReCa“ kolekcijoje. „Tai gana saugus pasirinkimas, nes matome, kad perdirbtas poliesteris toks pat patvarus, kaip ir grynas poliesteris, o tai reiškia, kad gaminiai iš jo gali gyvuoti ilgai“. Perdirbtas poliesteris yra ypač geras pasirinkimas darbo drabužiams, nes užtikrina reikiamą patvarumą. „HoReCa“ kolekcijoje naudojome 50/50 perdirbto poliesterio mišinį kartu su biologinės kilmės pluoštu „Lyocell“, kurio 30 % buvo pagaminti iš perdirbtos medvilnės.

Tačiau Forss nėra nusiteikusi vien optimistiškai. Anot jos, „mes dar nepasiekėme tokio lygio, kad galėtume pagaminti pilnai savo paskirtį atitinkančius drabužius, naudodami daugiausia biologines medžiagas ar perdirbtus audinius. Nors, žinoma, svarbu nuo kažko pradėti“.

Svarbu paminėti ir tai, kad mišrūs audiniai ir poliesterio pluoštai yra draugiškesni aplinkai, nes jiems reikia mažiau vandens ir energijos skalbimo ir apdailos etapuose. Netgi ekologiška medvilnė reikalauja daug išteklių, todėl perdirbto poliesterio mišiniai yra tvaresnis pasirinkimas, užtikrinantis ir patvarumą, ir geresnes spalvos atsparumo savybes.

Klientų poreikių tenkinimas: kokybė ir kaina

Mums aukšta produktų kokybė visuomet buvo ir bus vienas didžiausių prioritetų. Tačiau ar mūsų klientai būtų pasirengę atsisakyti kai kurių savo lūkesčių, kol laukiame rinkoje pasirodysiančių tvaresnių technologinių sprendimų? „Ar norint pilnai įgyvendinti uždarojo ciklo modelį, galėtų egzistuoti rinka drabužių, kuriuose nenaudojamos tamprios, patogios, tačiau dažnai sunkiai perdirbamos medžiagos?“, kelia klausimą Forss. Trumpai tariant, ar mūsų klientai būtų pasirengę eiti į kompromisus dėl patogumo, jei tai būtų palankiau aplinkai?

Kaina yra dar vienas svarbus veiksnys, ypač dabartinėje ekonomikoje. Ekologiškos medžiagos vis dar brangesnės nei pirminiai pluoštai. „Spartūs ekologiniai pokyčiai iš klientų taip pat pareikalaus už aplinkai draugišką produktą mokėti daugiau“. Tai natūralu – naujos technologijos, inovacijos bei produktų linijos iš pradžių visad reikalauja didelių išlaidų. „Tačiau ar galime tikėtis pakeisti pasaulį į jį neinvestuodami?“, – svarsto Forss.

Strateginių partnerysčių svarba

Siekdami savo tikslų nuolat tobuliname ne tik savo pačių procesus, bet ir domimės tuo, kas vyksta už mūsų organizacijos ribų. Šiuo metu net 70 % visų „Lindström“ išmetamųjų teršalų į aplinką išskiria mūsų tiekėjai ir subrangovai. Džiugu tai, kad būdami vieni iš tvariųjų praktikų pirmtakų, savo veiksmais ir pasirinkimais galime daryti įtaką ir platesnei pramonei.

Forss čia pateikia partnerysčių su vienu iš mūsų medžiagų tiekėjų „Klopman“ bei tekstilės perdirbimo įmone „Rester“ pavyzdžius. „Rester“ atveju tapome reikšmingais investuotojais ir antraisiais pagal dydį šios įmonės savininkais. „Į „Rester“ pristatome savo nebenaudojamus drabužius, kur jie yra mechaniškai perdirbami. Tuomet mūsų medžiagų tiekėjai „Klopman“ iš šių medžiagų kuria naują audinį. Šiuo metu atliekame bandymus, o netrukus dalis mūsų klientų jau turės galimybę ir išbandyti šiuos audinius“.

Domimės pramonės naujovėmis

Be „Rester“ ir „Klopman“, rinkoje sekame dar ir daugelio kitų inovatyvių įmonių veiklą. „Perdirbimo srityje nuolat išrandamos naujos technologijos. Tikimės, kad ateityje atsiras dar daugiau būdų, kaip pernaudoti tekstilę ir prikelti ją antram gyvenimui“.

Forss taip pat pasakoja apie inovatyvų perdirbtą pluoštą, pagamintą pagal „Ioncell-F“ technologiją. „Prieš porą metų mūsų medvilniniai rankšluosčiai buvo naudojami bandymuose Aalto universitete, kur mokslininkai pasiekė stebėtinai gerų atsparumo tempimui rezultatų“.

„Galime drąsiai teigti, kad tekstilės pramonė išgyvena revoliuciją. Ne viena įmonė jau naudoja biologinės kilmės medžiagas, kad sukurtų naujus tvarius tekstilės pluoštus. Domimės šių įmonių veikla ir labai džiaugsimės, jei jų sukurtos inovacijos ateityje padės tobulėti ir mums“, – tikina Forss.

KETURI PATARIMAI, KAIP RINKTIS TVARESNES MEDŽIAGAS

1. Nepamirškite patvarumo

Rinkitės ilgaamžius sprendimus, kad maksimaliai išnaudotumėte kiekvieną gaminį. Atminkite, kad svarbu ne tik naudoti perdirbtas medžiagas, bet ir pagalvoti apie žalingą gamybos poveikį aplinkai.

2. Nebijokite rinktis brangesnio varianto

Dažnai didesnė kaina reikš ir geresnę kokybę – vadinasi, gaminį naudosite ilgiau.

3. Rinkitės gaminius, kuriuos galima taisyti

Neišmeskite daiktų, kurie vis dar tinkami naudoti – verčiau juos pataisykite arba atnaujinkite susidėvėjusias vietas.

4. Pasirinkite partnerius, kurie gali medžiagas perdirbti

Tokie partneriai nebenaudojamus gaminius perdirbs į panašių ar alternatyvių produktų žaliavas ir sumažins pirminių medžiagų naudojimą.

*Lietuvoje šiuo metu HoReCa industrijos įmonėms paslaugų dar neteikiame.