Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus Lietuvoje ekstremalią padėtį, sujudo ir didžiausi šalies darbdaviai. Vieni rekomenduoja darbuotojams dirbti iš namų, o kiti laukia konkretesnių atvejų prieš imantis veiksmų. Tiesa, higienos ekspertai pataria įmonėms nuo 50 darbuotojų veiksmų biure imtis jau dabar.

Paskutinę vasario savaitę, kiek pristabdžius koronaviruso plitimą jo židinyje Kinijoje, COVID-19 pradėjo sparčiai plisti Europoje. Pirmieji atvejai jau prieš kurį laiką buvo užfiksuoti ir sukontroliuoti Prancūzijoje bei Jungtinėje Karalystėje, tačiau Šiaurės Italijoje virusas vos per pirmą savaitę pasiglemžė 11 aukų, taip paskleisdamas nerimą visoje ES.

Bene pirmasis darbdavys Europoje ėmęsis radikalių veiksmų – amerikiečių bendrovė „Chevron“, kuri pasiuntė visus 300 savo Londono biuro darbuotojų namo neribotam laikui po to, kai vienam darbuotojui pasireiškė į gripą panašūs simptomai. Lietuvoje taip pat imtasi prevencinių veiksmų – mažinami komandiruočių skaičiai, karantinuojami iš karštųjų taškų grįžę darbuotojai.

„Izoliavimas, kontakto mažinimas – pasekmių prevencija, kuomet žinodami apie galimą grėsmę priimame veiksmus. Tačiau iš tikrųjų turėtume koncentruotis į, regis, paprastesnius aspektus ir stengtis eliminuoti galimybes bet kokiai plėtrai dar prieš pasekmes“, – pasakoja „Lindström“ higienos paslaugų ekspertė Ilona Deveikienė. „Biuruose šimtai žmonių naudojasi tomis pačiomis erdvėmis – liftais, virtuvėlėmis, tualetais, susitikimų ar poilsio kambariais. Visų šių patalpų paviršiai nuolat liečiami ir jais keliauja skirtingi virusai bei bakterijos, tarp jų ir koronavirusas ar tas pats gripas. Todėl pirmoji užduotis turėtų būti – kaip išlaikyti tiek paviršius, tiek mūsų kūną, kuo švaresnius.“

Anot ekspertės, tokios priemonės jau kurį laiką galbūt ir egzistuoja biuruose, tačiau ne visuomet sulaukia atitinkamo dėmesio. Rankų dezinfekantai, tualeto sėdynės dezinfekantai, oro valikliai, medvilnės rankšluosčiai dažnai nepritampa prie įsisenėjusių darbuotojų įpročių.

Biuruose vis dar naudojami karšto oro rankų džiovintuvai, pakeliantys į orą virš 59 grybelio kolonijų, rankas žmonės plauna ir dezinfekuoja vangiai, o ant tualeto sėdynių galima būtų nesunkiai rasti iki 1000 skirtingų bakterijų.

„Skirtingų tyrimų duomenimis įvairūs virusai ir bakterijos ant paviršių gali išlikti net iki 28 dienų, todėl viską dezinfekuoti ir stengtis maksimaliai išvalyti orą – būtina bet kokiame biure. Nors valymo paslaugų tiekėjai gali valyti erdves kas antrą dieną, virusams išnaikinti to gali nepakakti – juos įveikia tik išmanios oro valymo sistemos, kur LED lempa naudoja kelių lygių valymo sistemą – pradžioje išnaikina mikrobus, o vėliau keičia molekulinę oro struktūrą”, – teigia I. Deveikienė.

Higienos profesionalai biuruose skatina atkreipti dėmesį į 3 sferas:

Asmeninė higiena

Nors įprastas rankų plovimas, kuomet plaunama netrumpiau nei 20 sek. ir atliekami visi reikalingi judesiai ir toliau išlieka svarbiausiu asmeninės higienos veiksmu, populiarėja ir kiti būdai. Rankų dezinfekantus moderniuose biuruose jau galima rasti ir prie liftų, ir susitikimo kambariuose ar rūkomuosiuose. Nyderlandų virusinių ligų kontrolės ir nacionalinio sveikatos priežiūros instituto tyrimų duomenimis rankų dezinfekantas alkoholio pagrindu veiksmingai nuo rankų pašalina rotaviruso, influenza A ir kitų tipų virusus.

Tualeto higiena

Nors tualetuose praleidžiame itin nedaug savo darbo laiko, tačiau dažno biuro tualetai yra geriausia terpė dalintis virusais ir bakterijomis. Įvairių nepriklausomų tyrimų duomenimis tualetuose galima rasti herpes, hepatito A virusą, gripo ir mus labiausiai gąsdinančio koronaviruso dalelių. Dėl šios priežasties šiuolaikiški biurai diegia išmanias oro valymo sistemas „AirCare“, kurios išnaikina 99,9% visų ore tvyrančių virusų ir bakterijų, išvalo patalpas greičiau nei per 24 val. ir nuolat palaiko sveiką mikroklimatą.

Bendroji higiena

Kaip pasakoja „Lindström“ higienos paslaugų ekspertė, įrengti modernius higienos sprendimus – negana. Reikia nuolat mokyti žmones apie bendrąją higieną ir taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas dirbantis biure. „Čiaudulio ir kosulio etiketas, rankų plovimo įpročiai, rankų dezinfekavimo įpročiai, medvilnės rankšluosčio pasirinkimas vietoj vėjelio ir kitos praktikos turėtų tapti darbuotojų edukacijos dalimi. Tik taip galime užtikrinti, jog virusai ir ligos mūsų įmonėse neplis ir biuras dirbs efektyviai“, – apibendrina Ilona Deveikienė.

Žymės: