„Lindström“ prasminga veikla nuo 1848 m.

Leiskite nusikelti į pačią pradžią…

1848 m. Londone, Anglijoje, buvo atidaryta Vaterlo stotis. Tais pačiais metais už 2225 kilometrų į rytus, Helsinkyje, Suomijoje, Karlas Augustas Lindströmas įkūrė tekstilės dažyklą „Lindström”. Po 40 metų verslas išsiplėtė, ėmė siūlyti skalbyklos paslaugas, įskaitant cheminį valymą.

Nauji savininkai, nauja kryptis
Prabėgus dar 40 metų, „Lindström“ įmonę įsigijo bendrovė „Uusi Pesula Oy“, vadovaujama Johano Roihos. Vadovybė pasikeitė, tačiau ir toliau veikla buvo tęsiama „Lindström“ vardu, dedamos didelės pastangos ir investicijos į plėtrą. Nedidelio masto tekstilės nuomos verslas Helsinkyje buvo pradėtas 1938 m., klientams siūlant patalynę, paklodes, staltieses ir servetėles, taip pat gydytojų ir kirpėjų chalatus. Pastarųjų gaminių įvedimas buvo reikšmingas žingsnis žiedinės ekonomikos modelio link. Po dar vienerių metų darbuotojų skaičius siekė 300, o išskalbtų tekstilės gaminių – 2,4 mln. kilogramų.

1940-ieji pareikalavo atsparumo iššūkiams. Skalbykla tiesiogiai priklausė nuo garo turbinų, o dėl kuro trūkumo katilams įkaitinti buvo naudojamos malkos. Nors institucinių ir privačių skalbyklų paslaugų poreikis gerokai sumažėjo, „Lindström“ vis tiek kasdien sunaudodavo po 70 m3 malkų. Galiausiai įmonė nusipirko nuosavą mišką, kad patenkintų savo poreikius. Taip pat svarbus aspektas, padėjęs verslui išsilaikyti karo ir pokario metais, buvo užsakymai iš Suomijos ginkluotųjų pajėgų subrangovų.

Plėtra ir internacionalizacija
Šeštąjį dešimtmetį „Lindström“ pradėjo su nauju generalinio direktoriumi, Eino Roihos, priešaky. Šis buvo įsitikinęs, kad bendrovės ateitis priklauso nuo darbo drabužių ir tekstilės nuomos. E. Roiha daug laiko praleido keliaudamas po pasaulį ir ieškodamas nematytų idėjų, kurias galėtų parsivežti ir pritaikyti  Suomijoje. Viena jų – naujas audinys iš JAV, kurio nereikėjo nei lyginti, nei slėgti. XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose vis labiau plito buitinės skalbimo mašinos, o privačių skalbyklų rinka ėmė mažėti. Į šį pokytį „Lindström“ reagavo uždarant tekstilės dažymo verslą ir išplečiant asortimentą su medvilninių rankšluosčių ritiniais ir kilimėliais. Plėtra dar labiau sustiprėjo įmonei įsigijus dvejas konkurentų skalbyklas ir vieną valymo įmonę.

Kol 1982 m. vaikai mokėsi Michaelo Jacksono dainą „Thriller“, „Lindström“ įžengė į valymo ir atliekų tvarkymo sektorių su tikslu nuomoti rūkymo patalpas bei oro valytuvus. Dešimtmečiui einant į pabaigą, ši verslo dalis buvo nukreipta į atskirą įmonę, visą dėmesį sutelkiant į „Lindström“ tekstilės paslaugų populiarinimą tarptautiniuose vandenyse. Mika Hartikainenas, šiandien užimantis vyresniojo viceprezidento pareigas, atsakingas už Pietryčių Europos rinką, prie bendrovės prisijungė 1987 m., tačiau iki šiol prisimena: „Buvo nuostabu turėti galimybę užmegzti pačią pradžią – pradėti formuoti rinkas šalyse, kuriose tokio tipo darbo drabužių ar kilimėlių nuomos paslaugų paprasčiausiai dar nebuvo.“

Paskolintas verslas
Kai generalinis direktorius Eino Roiha išėjo į pensiją, jo pareigas perėmė Jukka Roiha, puikiai suprasdamas, kokia tai didelė atsakomybė: „Šeimos verslas yra vienos kartos paskola kitai kartai. Paskola turi būti atsakingai

prižiūrima, įsipareigojant verslą ateinančioms kartoms perduoti geresnės būklės nei koks jis pasiekė tavo rankas.”

Pirmoji dukterinė įmonė buvo įkurta 1992 m. Estijoje, o nuo to laiko įsteigtos dar 22, tiek plečiantis tarptautiniu mastu, tiek įsigyjant. 2023-ieji yra itin reikšmingi ilgoje „Lindström“ istorijoje – švenčiame 175-uosius gyvavimo ir 14 (beveik 15) metus su generalinio direktoriaus Juha Laurio vizija ir ambicingais tikslais. Šio vadovo dėka įmonėje dar labiau išryškėjo tvarumo ir žiedinės ekonomikos svarba: „Darnios veiklos praktikos stiprina klientų, partnerių ir darbuotojų pasitikėjimą, padeda augti ir užtikrinti verslo tęstinumą. Daryti prasmingus darbus yra labai svarbu.“

Žingsnis į Lietuvą

1998-aisias „Lindström“ plėtra palietė ir Lietuvos rinką. Tekstilės ekspertų įžengimas į mūsų šalį reiškė pozityvias, technologine pažanga ir tvarumu paremtas permainas. Nuo pat pirmųjų dienų čia įsikūrusioje įmonėje buvo kreipiamas didelis dėmesys paslaugų kokybei, unikalių klientų poreikių patenkinimui ir rinkos naujovėms.

Jau 2000-aisais „Lindström“ buvo įdiegta modulinės skalbyklos inovacija, kuri atitinka visus higienos standartus, išsaugant galimybę išmontuoti ir surinkti jos konstrukcijas iš naujo, naujoje vietoje. Be to, Lietuva buvo ir tarp pirmųjų grupės šalių, pradėjusių naudoti RFID (radijo dažnio identifikavimo) žymas, randamas visuose „Lindström“ darbo drabužiuose. Jų dėka, dabar kaip niekad paprasta sekti ir rinkti duomenis apie kiekvieno gaminio būklę, priežiūros etapą ir kitas detales, reikšmingas sprendžiant aprangos ilgaamžiškumo klausimus.

Šiemet „Lindström“ Lietuvoje švenčia 25 veiklos metus, per kuriuos, teikiant darbo drabužių, pramoninių šluosčių, kilimėlių ir švaros prekių nuomos paslaugas, buvo išvystytas platus lojalių klientų tinklas. Šalyje veikia dvi skalbyklos (Vilniuje ir Klaipėdoje), o jų paslaugomis naudojasi daugiau nei 10 000 klientų. Paprašius pasidalinti, kaip šie įvairiausių verslo sričių atstovai vertina savo patirtį su „Lindström“, paskutiniųjų metų balas (CX indeksas) pranoko visus lūkesčius – 9,02 – vienas aukščiausių rezultatų visoje pramonės šakoje.

Tvarumas – komandą vienijanti jėga

Visi ryškiausi įmonės rezultatai yra atsidavusios ir bendra tvarumo misija tikinčios komandos nuopelnai. Lietuvoje ją sudaro virš 120 darbuotojų, kurių dauguma savo karjeros kelią čia tęsia ne vienerius metus. Naujausia vidinė apklausa parodė, jog „Lindström“ darbuotojai Lietuvoje yra itin linkę rekomenduoti savo darbovietę draugams ar artimiesiems. Šiais metais eNPS (angl. Employee Net Promoter Score) šalyje išaugo iki 78 balų ir tapo vienu aukščiausių metinių rezultatų visoje „Lindström“ grupėje.

Darbuotojų bendrystę ir įsitraukimą nuolat sužadina įvairios socialinės ir pilietinės iniciatyvos. Įmonėje palaikoma aktyvios bendruomenės atmosfera, kuri leidžia nevaržomai dalintis aktualiais klausimais ir kviesti kolegas juos spręsti drauge. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių – „Lindström“ miškasodis, kurio metu lindströmiečiai su šeimomis pasodino 2000 ąžuoliukų Vaišvydavos girininkijoje (2022 m.) ir 3000 pušelių Neringoje (2023 m.), taip padėdami atkurti žmonių veiklos pereikvotus gamtos išteklius.

Tvarios idėjos vienija ir kasdieniuose darbuose – šiuo metu yra intensyviai ieškoma alternatyvių kilimėlių perdirbimo sprendimų, leisiančių dar labiau priartėti prie strateginio tikslo iki 2050 metų pasiekti nulinę emisiją. Tikslas ambicingas, tačiau jau dabar visi (100 %) nebenaudojami „Lindström“ darbo drabužiai ir medvilniniai rankšluosčiai Lietuvoje keliauja į perdirbimo partnerių „Rester Oy“ rankas. Tad tol, kol „Lindström“ šeima bus vieninga, tol jokie planai neliks neišpildyti.