Naujausi mokslininkų tyrimai pribloškia — kiekvienas prekybos centras pasaulyje vidutiniškai kasmet sugeneruoja daugiau nei 0,6 tonos popieriaus atliekų, kurioms suirti reikia net 2 metų. Pasirodo, popierinių rankšluosčių naudojimas viešuosiuose tualetuose intensyviai skatina globalinį atšilimą, o iš surūšiuotų atliekų pagaminti rankšluosčiai taip pat nėra aplinką tausojantis sprendimas.

1 faktas. Perdirbtas popierius – blogesnis sprendimas

Nors vis daugiau įmonių ir vartotojų atsigręžia į rūšiavimą bei renkasi ekologiškus produktus, „Wirtex“ ir „Etsa“ tekstilės asociacijoms atlikus tyrimus paaiškėjo, kad perdirbtas popierius nėra aplinką tausojantis produktas. Nepaisant to, kad gaminant popierių iš surūšiuotų atliekų yra saugomi medžiai, gamyboje sunaudojama beveik 10 kartų daugiau energijos, nei įprasto popieriaus tiekimo grandinėje. Surūšiuotas popierius taip pat yra plonesnis ir prastesnės kokybės nei įprastas, o tai reiškia, kad vartotojai sunaudoja daugiau popieriaus, ypač šluostantis rankas.

2 faktas. Popieriniai rankšluosčiai sugeneruoja tonas atliekų

Mokslininkai patvirtino ir kitą faktą – prekybos centrai, naudodami popierinius rankšluosčius tualetuose, kas mėnesį sugeneruoja nuo 53 iki 93 kilogramų atliekų. Šis popierius nebegali būti surūšiuotas ir keliauja tiesiai į šiukšlyną. Remiantis šiuo skaičiavimu, vien Vilniuje prekybos centrai išmeta nuo 6 iki 10 tonų popieriaus atliekų per metus, kuriam suirti reikia ne vienerių metų.

3 faktas. Gamybos žala gamtai nusveria taršą

Nepaisant milžiniško atliekų kiekio, turbūt retai susimąstome apie popieriaus gamybos procesą ir jo žalą gamtai. Mokslininkai nustatė, kad vienam popieriaus ritiniui pagaminti, į orą išmetama 10 g anglies dioksido, o tam, kad tualetuose rankas nusivalytų 10000 žmonių, į orą pasklinda net iki 130 kg CO₂. Tai ne tik teršia orą, kuriuo kvėpuojame, bet ir skatina smogo formavimąsi.

„Wirtex“ ir „Etsa“ mokslininkai skatina sąmoningai mažinti popierinių rankšluosčių naudojimą vietose, kur apsilanko daugybė žmonių ir ragina rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas, kaip šalto oro vėjelius ir medvilninius rankšluosčius. Pastarieji nors ir rečiau matomi tualetuose – ekologiškiausias būdas nusausinti rankas. Anot ekspertų, medvilniniai rankšluosčiai sugeneruoja 95 % mažiau atliekų, sunaudoja 48 % mažiau energijos, ir 40 % mažiau prisideda prie globalinio atšilimo. Vos vienu medvilnės rankšluosčio ritiniu per jo gyvenimo ciklą rankas galima nusišluostyti apie 11 000 kartų.

„Kiekvienas mūsų turime savo mėgstamiausią būdą džiovintis rankas – vieni mieliau renkasi šilto oro vėjelius, kiti yra pratę naudoti popierinius rankšluosčius, o treti renkasi medvilnę, tačiau derėtų atsižvelgti į mūsų poelgių pasekmes gamtai. Visiems smagiau gyventi švarioje aplinkoje ir kvėpuoti grynu oru, tad kodėl gi ne pasirinkus ekologiško būdo valytis rankas, kitą kartą apsilankius tualete“, –  tekstilės bendrovės „Lindström“ higienos prekių nuomos paslaugų vadovė Gintarė Alčiauskienė.

Žymės: